Jūsų krepšelis
Jūsų krepšelyje nėra prekių
- Naujienos
- 1 patinka
- 589 peržiūros
- 0 komentarai (-ų)
Rosa Montero ir Marija Kiuri. Nuo gedulo iki gyvenimo šventės
Norime jums pristatyti knygą, privalančią pasiekti Lietuvos skaitytojus. Kodėl? Nes yra drąsi, svarbi ir provokuojanti standartinius literatūros rėmus. Nes joje nugulę žodžiai patys išsiprašė į dienos šviesą. Ir nes literatūra skirta bendrystei. Knyga tokia būtina, kad netrukus jus ir pasieks.
“Literatūra paverčia mus visumos dalimi, o visumoje asmeninis skausmas, rodos, sumažėja”
Rosa Montero - viena prestižiškiausių rašytojų Ispanijoje, gavusi daugybę literatūrinių apdovanojimų. Gimė Madride ir studijavo psichologiją bei žurnalistiką. 1976 m. pradėjo rašyti laikraščiui "El Pais". Autorė kuria tiek vaikams, tiek suaugusiems, grožinę ir negrožinę literatūrą.
2009 m. gegužę Rosa Montero neteko partnerio, žurnalisto Pablo Lizcano (1951–2009 m.). Rašytoja net neabejojo, kad apie skausmą, kurį patiria, nerašys, jos pačios žodžiais tariant - dėl dviejų priežasčių: savo kuklaus būdo ir dėl to, jog nemėgsta autobiografinių romanų.
Tačiau praėjus ketveriems metams po Pablo mirties, pasirodė “Absurdiška mintis daugiau niekada tavęs nebepamatyti”. O mistiška šios knygos istorija kelia švelnius šiurpuliukus. Rosai gavus prašymą parašyti pratarmę vos dvidešimt aštuonių puslapių Marijos Kiuri dienoraščiui, kurį ji rašė netekusi vyro, autorės sieloje atsivėrė geizeriai, apie kurių egzistavimą nė pati nežinojo. Pasipylė visa lavina žodžių, liejosi tekstai… ir pratarmė netikėtai virto ištisa knyga. Marijos Kiuri dienoraštis Rosai buvo kartu ir kelrodė žvaigždė, ir veidrodis, atspindintis jos pačios pastarųjų metų jausmus. Autorė teigia, kad jausmai taip laisvai pasiliejo dar ir todėl, kad ji jų nebruko į prisiminimų formą.
Svarbu paminėti, kad ši knyga - tai hibridinis tekstas, neįspraudžiamas į jokį žanrą. Tai ir biografijos, ir memuarų, ir romano, ir esė požymių turintis kūrinys. Rosa Montero tekste net naudoja grotažymes, būdingas socialiniams tinklams, teigdama, kad tai natūralus ir ekonomiškas sprendimas, siekiant apibendrinti ir pakartotinai tekste naudoti tam tikras idėjas.
Rosa Montero žinoma kaip feministinės literatūros atstovė, tačiau teigia negalinti pakęsti ideologijų. Pasak autorės, literatūroje joms vietos nėra. Todėl ir ši knyga kupina klausimų, bet ne atsakymų.
Įkvėpta Marijos Kiuri gyvenimo, Rosa Montero siekia atskleisti ir tą mažiau žinomą, švelnią ir jautrią, žymios mokslininkės pusę. Juk sklandė kalbos, jog pirmoji moteris Nobelio premijos laureatė yra griežta ir šalta, o nuotraukose šypsenos nė su žiburiu nerasi. Ar tuo metu (o ir dabar) moterys galėjo rinktis ir būti švelnios bei lanksčios, ir kartu pasiekti profesinių aukštumų? Į kokias kovas kasdien turėjo stoti Marija?
“Kai pažįsti mirtį, pažįsti ir gyvenimą.”
Pasakodama apie istorijos užkulisiuose likusią šios nepaprastos moters kelionės dalį, Rosa Montero laviruoja tarp asmeninių prisiminimų ir kolektyvinės atminties. Ji pasakoja apie skausmo įveikimą, mylimo vyro netektį, gedulą, savęs atkūrimą, vyrų ir moterų santykius, seksą, aistrą, santykį su savo kūnu, mokslą, sutapimus, įsipareigojimus šeimai ir visuomenei, kurių nevalia nuvilti, gelbstinčią literatūros jėgą, moteriškumą, meilę, ambicijas ir išmintį.
“Mes nežinome, kaip gyventi dabartyje. Mes nuolat gyvename laukdami, <...> arba įsikibę į praeitį. Štai apie ką ši knyga - gyvenimo išmintį. <...> norint pasiekti tą gyvybiškai svarbią išmintį, nešančią ramybę ir pilnatvę, reikia išmokti priimti mirtį. Tiek savo, tiek artimųjų. Štai kodėl, nors ši knyga yra apie gyvenimą, ji neatsiejama ir nuo mirties.”, - teigia autorė.
Autorė mano, kad rašydamas žmogus siekia ne pamokyti kitus, o išmokti pats: tapti geresniu, išsigydyti žaizdas ir įveikti baimes. Rašytojos atveju, knyga jai padėjo pajusti ramybę.
“Aš nugyvenau jau daug gyvenimų.”
Rosa Montero teigia, jog tam, kad gyventume, būtinai turime pasakoti apie save. Ir tai darant svarbu atsižvelgti į tai, kuo daugelis iš mūsų gyvena, atspindėti kitiems aktualius ir svarbius dalykus: laisvės ir saviraiškos poreikį, mokėjimą susitvarkyti su savo skausmu, kad jis mūsų nesunaikintų. O viena galingiausių skausmo įveikos priemonių - literatūra. Juk kartais knygos gelbsti gyvybes.
Netekęs artimo žmogaus, autorės teigimu, jau niekada nebebūni toks pats, koks buvai, niekada neužgydai žaizdos, bet visada gali tęsti gyvenimą ir atrasti save iš naujo - gal net laimingesnį, išmintingesnį, empatiškesnį. Rosa Montero lygina kiekvieno iš mūsų gyvenimą su naratyvu, kurį patys ir kuriame.
Montero tekstas skaitytojų apibūdinamas kaip gyvas, laisvas, širdį veriantis, originalus, nuoširdus, jaudinantis ir žavintis nuo pirmųjų puslapių. Leidžiantis užklysti į rašytojo virtuvę. O ritmas toks lengvas, kad teksto srovė nusineša skaitytoją pati, be jokių pastangų. Ir kaip būdinga kokybiškai, tikrai literatūrai - ją skaitant neapleidžia jausmas, jog knyga parašyta tau.
“Rašydamas stengiesi sučiupti gyvybės žiupsnelį - tokį subtilų ir sunkiai pagaunamą, judrų ir sunkiai apčiuopiamą, kaip ir pats gyvenimas, kad rodos, jog į jį turi žiūrėti akies krašteliu, nes žiūrėdamas tiesiai nepamatysi.”
"Rosa Montero demonstruoja visišką meistriškumą asmeniškiausius klausimus paversti meno kūriniais.” Le Figaro
"Rosa Montero balsas yra gausus ir trykštantis gyvybingumu." Maarten Steenmeijer, De Volkskrant Page de Libraires
Tikime, kad “Absurdiška mintis daugiau niekada tavęs nebepamatyti” bus tikra atgaiva bei įkvėpimas ir Lietuvos skaitytojams.
Šaltiniai:
1. INÉS MARTÍN RODRIGO “Rosa Montero: Todos los libros te enseñan algo, te curan, gracias a ellos puedes vivir” (Rosa Montero: «Todos los libros te enseñan algo, te curan, gracias a ellos puedes vivir» (abc.es))
2. L'idée ridicule de ne plus jamais te revoir - Rosa Montero - Sur la route de Jostein
3. François Montpezat “FRANÇOIS-HENRI DESERABLE, ROSA MONTERO Récits Bouillants génies”. (Dernières-nouvelles-dAlsace-25-janvier-2015.pdf (editions-metailie.com)
4. L’idée ridicule de ne plus jamais te revoir de Rosa Montero (lalectrice.fr)
5. Daniel Martin “Félicie Dubois & Rosa Montera De grandes dames”. La Montagne
6. Isabelle Theillet “Rosa Montero”. Page des Libraires
7. Christella PelléDouël/ Elsa Godart/ Christine Sallès/ Marie-France Vigor “Bibliotherapie”. Psychologies.com - Psychologie, mieux se connaître pour mieux
8. Jordi Batallé “Rosa Montero, "La ridícula idea de no volver a verte". Rosa Montero, "La ridícula idea de no volver a verte" - El Invitado de RFI - paspaudę šią nuorodą, galite paklausyti ir gyvo pokalbio su Rosa Montero.
Nuotraukos iš:
Komentarai (-ų) (0)