Pataisos

Mama sako, jog nežadi parvykti namo per Kalėdas, ir mano, kad aš tuo patikėsiu. O man atrodo, tu negalėtum šitaip kalbėti su moterimi, kurios didžiausia metų pramoga nuėjo niekais dėl nelaimingo atsitikimo, kurios gyvenimas su pusiau neįgaliu vyru ir taip suknistas, kuri namie nešventė Kalėdų nuo Deno Kveilio viceprezidentavimo, kuri jėgų gyventi semiasi iš ateities, kuri dievina Kalėdas, kaip kiti žmonės – seksą, ir kuri per pastaruosius trejus metus iš viso matė tave keturiasdešimt penkias minutes; netikiu, kad tu galėtum šiai moteriai pasakyti: atleisk, negaliu, lieku Vilniuje.

„Pataisos“ – tai tragikomiškas romanas apie vienos amerikiečių šeimos likimą sumaterialėjusiame pasaulyje. Atvargusi kone penkiasdešimt metų kaip žmona ir motina, Inida Lambert nutaria, kad laikas gyventi lengviau. Jos vyrą Alfredą vis labiau kamuoja Parkinsono liga, o vaikai kas sau galynėjasi su gyvenimo negandomis. Vyresnysis sūnus Garis, pavyzdingas šeimos tėvas ir apsukrus verslininkas, nustekentas žmonos ir vaikų, bergždžiai stengiasi nepasiduoti depresijai. Vidurinėlis Čipas, susižavėjęs apsukria studente, netenka dėstytojo darbo ir netikėtai atsiduria Lietuvoje. Jaunėlė dukra Deniza patenka į sekso skandalą. Ir tokiomis aplinkybėmis motina užsibrėžia iliuzinį tikslą: paskutinį kartą susodinti visus prie Kalėdų stalo. Rodos, Lambertai privalo susidurti su jų šeimą persekiojančiomis nesėkmėmis, paslaptimis ir įsisenėjusiomis nuoskaudomis, kad pagaliau pasiryžtų atlikti savo gyvenimų pataisas...

Jonathanas Franzenas (g. 1959) – vienas žymiausių šiuolaikinių amerikiečių rašytojų, kūriniuose dažniausiai keliantis socialines problemas. „Pataisose“ jis talentingai pavaizdavo, kaip senoji Amerikos visuomenė ir jos puoselėtos vertybės susiduria su naująja globalinio godumo, apatijos principu paremtos tėvystės ir šūkio „pasigydyk pats“ era. Romanas 2001 m. buvo įvertintas Nacionaline knygos premija, o žurnalas „Times“ įtraukė jį į geriausių literatūros kūrinių anglų kalba, parašytų po 1923 m., šimtuką.