Katė, išgelbėjusi Kalėdas

Stebuklų kupina knyga jaukiems žiemos vakarams

Kalėdos jau ant nosies, bet londonietei Minai Keslei šventės nė motais: vienintelis jos galvos skausmas – išsilaikyti darbe, įrodžius viršininkei savo vertę. Kai jau atrodo, kad reikalai krypsta į gera, moterį pasiekia paslaptingas laiškas su raktu, kurį atsiuntė senų seniausiai negirdėtas krikštatėvis...

Deivis Penhalou – menininkas, gyvenantis mažytėje Morgelinos saloje. Jam kompaniją palaiko tik pilkakailė bičiulė Murkė. Mina jau du dešimtmečius nei matė, nei girdėjo savo krikštatėvio, nors būdama maža jo trobelėje ant jūros kranto, šalia murkiant katei, mėgdavo klausytis stebuklingų Deivio istorijų.

Dabar jis prašo Minos pasirūpinti Murke ir trobele. Moteris tiesiai iš kalėdinės darbo šventės leidžiasi į kelionę. Aplankiusi Deivį ligoninėje, užsukusi į trobelę ir kam nors patikėjusi Murkės priežiūrą, iškart grįš į darbą gelbėti savo karjeros. Tačiau Mina nenujaučia, kad saloje ją pasitiks šeimos paslaptys ir ilgai tramdytos aistros. Taigi kuo ilgiau moteris užsibūna Morgelinoje, prižiūrėdama Murkę ir leisdamasi į seniai pamirštą stebuklingą kornų folkloro pasaulį, tuo sunkiau darosi atsisveikinti su šia vieta, ir netikėtai visa, dėl ko ji taip sunkiai dirbo, pakimba ant plauko. O kur dar magiški Morgelinos apžavai...

Vertėjos Augustės Čebelytės-Matulevičienės mintys apie knygą: Laura Madeleine grįžta į Lietuvos knygynų lentynas tam, kad sužadintų įkvėpimą ruoštis gražiausioms metų šventėms. Skubu nuraminti tuos, kuriems dar visai nesinori galvoti apie kalėdinį šurmulį, – jos Kalėdos visai ne komercinės, o jaukios, šiltos, alsuojančios laimingais vaikystės prisiminimais, neatsiejamais nuo šeimos ir mylimų augintinių draugijos. Kitaip nei daugelis kalėdinių filmų ar knygų, ji nukelia mus ne į prekybos centrus ar oro uostus, o į mažytę, legendomis apipintą salą, kurią pažinti leidžia išmoningai įausti istoriniai faktai, kvapą gniaužiantys gamtos aprašymai, citatos kornų kalba ir šmaikščių veikėjų pasakojimai. Ten atsidūrę personažai narplioja praeities paslaptis, išdrįsta siekti ilgai tramdytų svajonių, ima tikėti stebuklais, tad atrodo, kad geresnės vietos Kalėdoms sutikti nė negali būti. Mums įprastas eglutes ten atstoja pajūrio augalai – zunda, dygliakrūmiai, viržiai, – o vietoje sniego boluoja birus smėlis ir vandenyno druska, užtat kviečiu skaityti šią knygą nelaukus, kol už lango įsismarkaus žiema. Mano namuose Kalėdos – svarbi šventė, kuriai ruošiamės iš anksto, tad šio romano vertimas buvo puiki įžanga į pasirengimo laikotarpį, privertusi laukti jo su dar didesne nekantra. Kad ir kur norėtumėt mintimis nusikelti – į sodo namelį, prie židinio, o gal vaišėmis nukrauto stalo, – ši istorija padės tai padaryti, sykiu primins, kas iš tiesų svarbiausia…

Redaktorės Vaivos Markevičiūtės mintys apie knygą: Vis dažniau pasigirsta nusivylimo atodūsių, kad Kalėdos tampa komercine švente. Bet pagalvokite apie tikrąsias Kalėdas. Kokios jų „sudedamosios dalys“? Juk ne plastikiniai besmegeniai ar didmiesčių eglučių karai. Tai šeima. Vaikystė. Šilti ir jaukūs namai. Sniegas, tyla ir šiek tiek magijos. Visa tai rasite knygoje „Katė, išgelbėjusi Kalėdas“. Ir ne tik tai – čia dar yra mitologijos, paslaptinga pilka švelniakailė katė ir žiupsnelis meilės. Meilės sau, meilės kitam, meilės savo darbui ir savo šaknims. Meilės miesteliui, bendruomenei ir kaipmat įsižiebusios meilės katei. Laura Madeleine Lietuvos skaitytojams jau pažįstama kaip savo vietos pasaulyje paieškų ir šeimos istorijų kūrėja, gebanti taip aprašyti kvapus ir skonį, kad skaitydamas juos kone jauti. Tikiu, kad atsivertę šią knygą pajusite tikrąsias Kalėdas – kad ir kokiu metų laiku ją pasiimtumėte.