- -1,95 €
Kelionė meilės link. Emilija
Autorius: Dorota Poninska. Vertėjas: Rytė Janauskaitė. Leidykla: Gelmės. Formatas: 21 x 14 x 3 cm. Puslapių skaičius: 392. Viršelis: minkštas. Leidimo metai: 2020. Originalo kalba: lenkų. Leidinio pavadinimas: Kelionė meilės link. Emilija.
Dorotos Poninskos romanas „Kelionė meilės link. Emilija“ – tai pasakojimas apie du skirtingus XIX ir XIII amžių pasaulius. Visų pirma, tai jausminga istorija apie Vilniaus vienuolyno rūsčią kasdienybę ir vienuolyno auklėtinę, sukilimo dalyvio, patekusio į turkų nelaisvę, dukterį, jos lemtingą kelionę net iki Stambulo, tikintis išpirkti tėvą. Paslaptinguose Rytuose, vos nepatekusi į anglų lordo pinkles, Emilija galiausiai sutinka didžiąją savo meilę – kilmingą jauną turką. Ir vos tos meilės nepraranda…
Vaizdžiai aprašomos ir Vilniaus grožybės – Arkikatedra, Aušros Vartai, ir Stambulo žavesys, net haremo kasdienybė, kuri labai skiriasi nuo to, kaip mes įsivaizduojame jį esant šiurpų moterų kalėjimą. Čia jis vaizduojamas tarsi moterų rojus, kur gyveni be rūpesčių, linksminiesi, šoki, priimi viešnias. Ypač įdomiai aprašytas mažai žinomas istorinis faktas – netoli Stambulo egzistavusi lenkų sukilėlių kolonistų gyvenvietė Adampolis, kurią įkūrė rašytojas ir visuomenės veikėjas Michalas Čaikovskis, o prižiūrėjo ir plėtė Vladimiras Korsakovas kartu su Liudmila Sniadecka, Vilniaus universiteto profesoriaus Andriaus Sniadeckio dukterimi, buvusia Julijaus Slovackio meile.
Romane įtikinamai persipina istorinės asmenybės su rašytojos sukurtais veikėjais. Čia net minimas Adomas Mickevičius. Paraleliai su pagrindiniu siužetu sekama ir kita nepaprastai įspūdinga tikra istorija apie garsų
XIII a. persų poetą sufijų Rumi, sukūrusį mevlitų religinę atšaką, kur vietoj maldos atliekamas sūkurinis šokis sema veda link dvasinės ekstazės.
Dorota Poninska baigė lenkų filolofiją ir orientalistiką Varšuvos universitete, taip pat studijavo ryšius su visuomene Amerikoje. Daugiau kaip dešimt metų dirbo ryšių su visuomene agentūrose ir tarptautinėse bendrovėse. Ji daug prisidėjo, Varšuvai įgyjant Europos kultūros sostinės titulą. Vėliau Dorota nusprendė visą savo laiką skirti naujai aistrai – Rytų kultūrai ir kūrybai. Rašytoja kuria pagavius romantinius romanus, kupinus intrigos ir netikėtumų. Ypač populiari jos trilogija „Kelionė meilės link“, kurios pirmoji dalis „Emilija“ išsiskiria ir lietuviškais motyvais.